Lėtinė (chroniška) obstrukcinė plaučių liga (COPD) – tai progresuojanti kvėpavimo takų ir plaučių liga, kuriai būdingas nuolatinis oro srauto apribojimas. Paprastai ji vystosi lėtai, per kelerius metus, ir dažniausiai susijusi su ilgalaikiu žalojančių veiksnių poveikiu kvėpavimo takams – pavyzdžiui, rūkymu arba kenksmingomis dulkėmis bei garais darbo aplinkoje.
Kas vyksta plaučiuose sergant COPD?
Sergant COPD, kvėpavimo takų sienelės tampa uždegiminės ir susiaurėja, plaučių audinys gali prarasti dalį savo elastingumo. Dėl to plaučiai sunkiau „iškvėpia“ orą, o pacientui darosi vis sunkiau kvėpuoti, ypač fizinio krūvio metu. Ilgainiui dusulys gali pasireikšti ir ramybės būsenoje.
Dažniausi simptomai
- Dusulys, ypač lipant laiptais ar vaikštant
- Lėtinis kosulys
- Skrepliavimas
- Švokštimas ar „švilpimas“ krūtinėje
- Dažnesni kvėpavimo takų paūmėjimai (infekcijos, bronchitai)
Simptomai iš pradžių gali būti silpni, todėl dalis žmonių juos priskiria „amžiui“ ar „nuovargiui“, ir liga nustatoma vėliau.
Pagrindinės priežastys
Dažniausias priežastinis veiksnys – rūkymas. Taip pat prisideda:
- Darbas aplinkoje, kur yra cheminių garų, dulkių, dūmų
- Pasyvus rūkymas
- Retesniais atvejais – genetinis veiksnys (pvz., alfa-1 antitripsino trūkumas)
Gydymas
COPD yra neišgydoma, tačiau liga gali būti valdoma, kad pacientas gyventų kuo aktyvesnį ir pilnavertį gyvenimą. Gydymas paprastai apima:
- Rūkymo nutraukimą (pats svarbiausias žingsnis)
- Inhaliuojamus vaistus (bronchus plečiančius ir priešuždegiminius)
- Kvėpavimo takų reabilitaciją (mankšta, kvėpavimo pratimai)
- Skiepai nuo gripo ir pneumokoko infekcijų
- Kai kuriais atvejais – deguonies terapiją
Reguliari konsultacija su pulmonologu būtina tam, kad būtų parinktas tinkamiausias gydymo planas.
